The Place Beyond the Pines


The-Place-Beyond-the-Pines-Movie-Poster-LargeNiujorko šešėlyje / The Place Beyond the Pines (2013)

Žanras: Drama

Režisierius: Derek Cianfrance

Vaidino: Ryan Gosling, Bradley Cooper, Rose Byrne, Eva Mendes, Ray Liotta …

Apie:

Naujojoje Dereko Cianfrance‘o kriminalinėje dramoje pagrindinius vaidmenis atlieka Ryanas Goslingas, Bradley Cooperis ir Eva Mendes. Pirmoje filmo dalyje pasakojama apie motociklininką kaskadininką Luką, kuris dėl bandymo apiplėšti banką papuola į ambicingo policininko nemalonę. Lukas susitaiko su buvusia mergina Romina ir sužino, kad tapo tėvu. Norėdamas išlaikyti naują šeimą, vaikinas baigia kaskadininko karjerą ir pradeda plėšti bankus, tačiau kelią jam pastoja policininkas. Filmo istorija apima penkiolika metų, o šiomis dienomis gyvenančius du jaunuolius persekioja jų tėvų padarytos nuodėmės. Tai istorija su netikėtais posūkiais, kurios svarbiausios temos – kerštas, prisiminimai ir likimas.

Illuminated says:

Labai stiprus filmas. Prisimenu Cianfrance’o “Blue Valentine”, kurį mačiau prieš porą metų ir po kurio prastoka nuotaika sekė iš paskos bene kelias dienas. Nuojauta kužda, kad ir su šiuo bus gan panašiai. Aišku, įsivaizduoju, jog būčiau buvus daug stipriau emocionaliai “prilupta”, jei būčiau filmą žiūrėjus kine (“ačiū” FC, kad rodos teikėt Šiauliams vietoj Klaipėdos pirmenybę), tačiau peržiūra apsiniaukusios dienos metu už lango lyjant lietui – irgi visai neblogas “priedas”, right?

Todėl iškart jums visiems įspėjimas – nelaukit kažkokio labai pozityvaus sproginėjančio užtaiso, nes jau pats filmo trailer’is iš esmės padiktuoja ne tokias linksmas filmo natas. Iš pirmo žvilgsnio siužetas atrodo labai paprastas – bankų apiplėšinėjimai, norint aprūpinti savo šeimą. Tačiau būtent nuo čia pradedame bristi į gilesnius vandenis, nes besiplečiant istorijai ir bėgant metams, vis labiau pradedam susipažinti su personažų psichologija bei požiūriu. Viskas atrodo taip kasdieniška, tačiau tuo pat metu – neįtikėtina bei neįprasta. Ir vis dėlto, tai dar nėra garantas, jog filmas prikaustys kiekvieno žiūrovo dėmesį, kadangi intensyvų veiksmą išvysim tik kartkarčiais. Daugiau dėmesio skiriama juostos istorijai bei personažams, todėl didesnę laiko dalį mes žvelgiame į veikėjų vidų, o ne stebime lekiančias mašinas ir visokius pasišaudymus, kurių čia nedaug. Kiekvienam savo, tačiau juosta nelabai atitinka ‘runkeliškus’ standartus (jei nežinot savokos “runkelis” pritaikymo kine – užsukit į ‘obuolys.lt’ filmų komentarus), todėl ją žiūrėt reiktų bent jau dramą mėgstantiems žmonėms. Taigi, ne tuščia smegeninė būtų privalumas.

Aplinka, personažai sukuria labai realistišką ir gyvą įspūdį – filme nėra nei tiesioginių herojų, nei visiškų monstrų. Žmonės čia taip ir pateikiami – su siela, savomis mintimis, problemomis bei ydomis, todėl tai suteikia galimybę žiūrovui tarsi įsilieti į istoriją, nes žiūrint, atrodo, kažko lyg ir pergyvenai, kažką smerkei, su kuo nors tapatinaisi.. Va taip ir būna su tais filmais.
Aišku, puikūs aktorių pasirodymai prideda dar didesnį pliusą. Personažai čia labai įvairūs, aktoriai – taip pat, tad bent jau mano akimis kiekvienas savo ‘vietose’ labai derėjo bei tiko. Lyg ir sunkoka jau būtų įsivaizduot ką nors kitą tam tikrose rolėse. R. Gosling’as puikiai įkūnija savo personažą, kurį į priekį veda vien tyra meilė savo vaikui ir didžiulis noras suteikti šeimai visą, kas geriausia. Filmo metu šį personažą tarsi ir užjaučiame, net ir žinodami, kad jis užsiima ne pačiais geriausiais darbais. Tuo tarpu, B. Cooper’io personažas – žymiai labiau komplikuotas. Pasimetęs, kankinamas sąžinės graužaties, tačiau vedamas garbės troškimo ir ambicijų – tarsi net sau prieštaraujantis personažas: tas, kuris lyg ir nori atsikratyti įsišaknijusios korupcijos, tačiau pats viduje yra ne ką mažiau ‘korumpuotas’; lyg ir suvokiantis šeimos svarbumą ir savo poelgių pasėkmes, tačiau nesugebantis pažvelgti į savo pačio šeimą bei jos problemas. Atvirkščiai nei su Gosling’o veikėju, man sunkoka buvo simpatizuoti Cooper’io personažui, tačiau kad ir kaip ten bebūtų, pastarojo personažas, kad ir keliantis mažiau simpatijų (ar nekeliantis visai), buvo labiau įvairiaspalvis.  Niekada negalvojau apie E. Mendes kaip apie rimtą aktorę, tačiau šis filmas lyg ir pakeitė mano nuomonę – vaidmuo nedidelis, tačiau svarbus filmui. Jaunieji aktoriai taip pat susitvarkė puikiai. Rodos, tai pirmasis jų filmas, kurį esu mačiusi, tad su ankstesniais jų darbais nesu susipažinusi. Gal kiek erzino keletas smulkmenų, tačiau tai buvo labiau personažų, o ne vaidybos ypatumai.

Filme gvildenamos temos yra gan jautrios ir gal net skaudžios kai kuriems – pasiaukojimas dėl savo šeimos, tėvų ir vaikų santykiai, ypač pabrėžiamas tėvų svarbumas bei reikalingumas savo vaikui, kaltės jausmas ir bandymas atpirkti savo nuodėmes, pasirinkimai,  jų pasėkmės bei per atskiras kartas besikartojantys įvykiai ir “perduodamos” klaidos. Dalies žiūrovų gyvenimuose panašios problemos savotiškai yra bent iš dalies aktualios, todėl istorija lyg ir priverčia susimąstyti apie savo gyvenimą, jo prasmę bei aplink supančius žmonės. Pripažinsiu, jog vietomis istorija net graudino. Filmą taip pat labai malonu stebėti, dėl itin gražaus nufilmavo (turiu silpnybę tokiems žaviems mažiems miestukams, miškams:)) ir t.t.), viską taip pat puikiai papildo ir garso takelis.

Apibendrinant – puiki drama, kuri, abejoju, ar greit užsimirš ir kurią turbūt nebūtų gėda rekomenduoti kitiems gero kino mėgėjams. Filme išlaikyta “draminė” (o ne vien tik šaudau-gaudau) įtampa bei užgauta nemažai jautrių žmogaus vidaus stygų, tad po peržiūros žiūrovas tikrai turės apie ką pamąstyti, o gal net pajus norą susirast nosinaičių stalčiuj. Iš to kol kas nedidelio kiekio filmų, kuriuos mačiau 2013m, sakyčiau, jog šis – vienas geriausių (o gal net geriausias?). 10/10

EDIT 2013.06.03: Gavau vakar galimybę pažiūrėt šį filmą dar kart, tik šį kartą – jau kino teatre. Yeap guys, this is it – IMHO geriausias kol kas 2013m. filmas. Antrą kartą žiūrint gavau puikią progą dar kartą atkreipti dėmesį į galbūt nepastebėtas detales, labiau pajusti filmo atmosferą ir nuotaikas, stebėti tikrai labai puikius aktorių pasirodymus, dar kart pasiklausyti garso takelio (kuris jau mano telefone, beje, čia gaunasi visai įdomi mini istorija, kurios nepasakosiu, kad neišsiplėsti) ir galų gale – dar kartą apsvarstyti personažus, jų poelgius, pasėkmes ir apskritai – labai gyvenimišką istoriją, savo pačios vertybes ir prioritetus. Didžiausias pliusas tas, jog atrodė, lyg filmą žiūrėčiau pirmą kartą, vis atrasčiau kažką naujo.

Ir vis dėlto – abejoju ar filmas patiks bet kam ir daugeliui. Veiksmo mėgėjams veiksmo čia bus per mažai, saldumo mėgėjams – saldumo pritrūks visai, tačiau istorija nėra ir tokia, kuri tarsi prašytų tavo gailesčio bei ašarų. Labai “bittersweet” filmas – ir liūdnas (jei nors truputėlį giliniesi), bet tuo pat metu kažkuo ir mielas bei labai artimas. Pabaiga paliekama tokia lyg ir pamąstymui, žiūrovas pats gali pamėginti ją interpretuoti savaip ir nuspėti tolimesnius įvykius. Gal tokio filmo ir nesinorėtų “prievartaut” daug sykių “for fun”, nes kai taip darai kartais filmai pradeda prarast savo vertę, tampa mažiau ypatingi tau, tačiau karts nuo kartelio, manau, bus labai malonu šį filmą prisimint dar kartą.

tumblr_mn9pl2TClr1r85r52o1_500

Advertisements

2 thoughts on “The Place Beyond the Pines

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s