12 Years a Slave


twelve_years_a_slave_xlrg12 vergovės metų / 12 Years a Slave (2013)

Žanras: Drama

Režisierius: Steve McQueen

Vaidino: Chiwetel Ejiofor, Michael Fassbender, Sarah Paulson, Lupita Nyong’o, Brad Pitt …

Apie:

Lygiai prieš 160 metų – 1853-aisiais – pasaulis sužinojo nepaprastą juodaodžio iš Niujorko valstijos Solomon’o Northup’o istoriją. Pagrobto ir vergijon parduoto laisvo Amerikos gyventojo istorija pasirodė praėjus metams po žymiosios „Dėdės Tomo trobelės” ir svariai prisidėjo prie vergijos panaikinimo.

Niujorko valstijos Saratogos miestelyje su šeima laimingai gyvenęs Solomon’as Northup’as buvo nagingas dailidė, laisvalaikiu mėgęs groti smuiku. Vieną 1841-ųjų dieną du nepažįstami vyrai pasiūlė jam laikiną darbą – groti smuiku keliaujančiame cirke. Kadangi papildomi pinigai kišenių neplėšo, vyras su pasiūlymu sutiko. Po vieno iš pasirodymų S. Northup’as prisėdo atšvęsti pasisekusio vakaro su savo laikinaisiais darbdaviais. Po keliolikos valandų jis atsipeikėjo krovininio traukinio vagone, prirakintas prie grindų. Traukinys keliavo į Luizianą – Amerikos vergijos sostinę. Ten pagrobėjai pardavė belaisvį vergijon, iš kurios jam pavyko pabėgti tik po dvylikos metų.

Illuminated says:

Tie, kas nors kiek mane žino arba nors retkarčiais paskaitinėja mano tinklaraštį turbūt žinojo, jog šios premjeros laukiau tarsi antrų Kalėdų. “12 vergovės metų” – vienas labiausiai liaupsintų ir išgirtų praeitų metų filmų, tad man, šio projekto pradėjusiai tyliai laukti dar jam tik befilmuojant, nė negalėjo toptelėti į galvą mintis apie galimybę nepamatyti šio filmo kino teatre.

Juostoje pasakojama tikra istorija apie Solomon’ą Northup’ą – laisvą juodaodį, pagrobtą ir prieš savo valią parduotą į vergiją JAV pietuose. Iš vergijos gniaužtų Solomon’as išsilaisvino tik po 12 metų,  parašė apie tai knygą ir mėgino imtis teisinių veiksmų prieš savo pagrobėjus – deja, nesėkmingai ir jokių oficialių įrašų apie tolimesnį jo gyvenimą nebeliko. Tačiau dabar, režisieriaus S. McQueen’o dėka, turime puikią galimybę dar kartą pažvelgti atgal į bene tamsiausią Jungtinių Valstijų istorijos puslapį, kuomet juodaodžių vergų gyvybė retai buvo svarbesnė už gyvulį, o mirtis atrodė tarsi išsilaisvinimas iš kančių. Ir išties, reginys – tarsi savotiška kančia. Nuo pat pirmųjų minučių apėmusio liūdesio ir gailesčio nepavyko atsikratyti iki pat filmo pabaigos. Siužetas pritrenkia savo nepagražintu realistiškumu, o kai kurie matyti vaizdai, net ir po peržiūros, nenustoja šmėžuoti atmintyje bei kelti šiurpą.

Solomon’ą Northup’ą įkūnija britų aktorius Ch. Ejiofor’as, už šį vaidmenį nominuotas Oskarui kaip geriausias metų aktorius. Subtilus, tačiau itin stiprus pasirodymas. Filmo metu neįmanoma atsižavėti nepalaužiama personažo stiprybe, dvasia bei vertybėmis, todėl net ir žinodamas istorijos pabaigą, negali pagrindinio veikėjo nepalaikyti ir už jį “nesirgti”. Būtent Ejiofor’ą laikyčiau vieninteliu lygiaverčiu konkurentu M. McConaughey šių metų apdovanojimų “varžybose”. Pernelyg nesisieločiau, kad ir kuris belaimėtų – abu labai verti apdovanojimo (nors vis vien, pati linkstu labiau prie Ejiofor’o).
Filme kone visi pasirodę aktoriai verti atskiro paminėjimo, tad kitas kvapą gniaužiantis pasirodymas – tai M. Fassbender’io Edwin’as Epps’as. Žvėriško vergvaldžio, turinčio nesveikų polinkių, vaidmuo – geriausias aktoriaus karjeroje, taip pat pelnęs jam Oskaro nominaciją ir pavertęs pagrindiniu J. Leto (Dallas Buyers Club) konkurentu. Mano nuomone – Leto praktiškai jau turi apdovanojimą savo kišenėje, tačiau Fassbender’is vaidmenį atlieka taip meistriškai, jog greitai pamiršęs kas jis toks, iš visos širdies imi šio nekęsti. Iki pat sielos gelmių supuvęs personažas, besidangstantis krikščionybe bei Biblija, o jo “santykiai” su viena iš savo vergių priverčia bjaurėtis.
S. Paulson – dar vienas malonus filmo atradimas. Daugeliui iš serialo “American Horror Story” pažįstama aktorė pasirodė visiškai kitokiame amplua, šį kartą kaip – kupina pavydo, žiaurumo bei neapykantos Epps’o žmona. Paulson labai mėgstu, tad išties malonu ją matyti ir aukštesnio kalibro darbuose, o jos pasirodymas juostoje – nors ir trumpesnis, tačiau ne ką prastesnis nei kitų aktorių.
Ko gero liūdniausia filmo veikėja – tai jauna vergė Patsey, kurią atliko taip pat Oskaro nominantė ir naujokė L. Nyong’o. Patsey – tarsi mergaitė, užaugusi per anksti ir nepatyrusi vaikystės džiaugsmo, o jau išniekinta gyvenimo sunkumų. Jos istorija kėlė ašaras, o vaidmuo – nors ir kiek trumpokas, tačiau pakankamai efektingas, jog palinkėčiau Nyong’o laimėti Oskarą už šį vaidmenį.

Autentiškumo pojūtį suteikiantis 19a. JAV (o ypač Luizianos) pavaizdavimas, nuostabūs gamtos vaizdai bei kiek minimalistiškas H. Zimmer’io garso takelis (nors ir primenantis jo praeitus darbus) dar labiau pagyvina filmo atmosferą ir suteikia savitos nuotaikos bei vizualaus grožio istorijai.

12 vergovės metų” – mano asmeninis 2013m. favoritas, būtinas pamatyti visiems kino mėgėjams ir ne tik. Žinote, kas labiausiai spaudžia gerklę tokiose istorijose? Visiškoje neviltyje jai neatsiduodantys žmonės, sugebantys išlaikyti nors ir menką viltį bei kovoti dėl savo šanso. Tai išties nepaprasta istorija, kuri nors ir žiauri, ir veikiausiai kitus dėl to atstumsianti, tačiau tikra ir neišgalvota, įkvepianti ir verta dėmesio. Paminint puikius aktorių pasirodymus, būtent šiais juostai linkėčiau tapti “2013 metų filmu”. Ir pripažinsiu – riedėjo tos ašaros, riedėjo. A+ (10/10)

Advertisements

One thought on “12 Years a Slave

  1. Man šis filmas vienas geriausių kada matytų :) Aktorių emocijas jaučiau ne tik filmo metu, bet ir gerokai po jo. Vietomis nėjo ašarų sustabdyti.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s