Rise of the Planet of the Apes


RiseOfThePlanetOfTheApes_1sheet_LARGEBeždžionių planetos sukilimas / Rise of the Planet of the Apes (2011)

Žanras: Mokslinė fantastika

Režisierius: Rupert Wyatt

Vaidino: James FrancoTom FeltonBrian CoxAndy SerkisFreida Pinto …

Apie:

San Franciskas. Jaunas mokslininkas Vilas vykdo genetinius eksperimentus su beždžionėmis. Tirdamas naujus vaistus vyras pastebi stulbinantį jų šalutinį efektą – medikamentas keliskart padidina beždžionių intelektą.

Bandymams atgabentų gyvūnų būryje esantis primatas Cezaris, staiga pradeda suvokti, jog visuomenėje beždžionės nėra lygios žmogui. Suaktyvinta smegenų veikla besivadovaujantis primatas savo gentainius prilygina žmonėms ir siekia ištaisyti šią neteisybę. Cezaris ragina savo gentainius sukilti ir padaryti galą žmonių viešpatavimui pasaulyje.

Illuminated says:

Prisipažinsiu – apie šį filmą žinojau jau kur kas anksčiau, tačiau kažkaip niekada nekildavo didesnių minčių pažiūrėti. Kadangi kultinio 1968m. “Planet of the Apes“ nesu mačiusi, matyt su šiuo pavadinimu nesąmoningai kildavo negeros asociacijos po labai jau nekokio 2001m. T. Burton’o perdirbinio tuo pačiu pavadinimu.. Tačiau, prieš maždaug keletą savaičių, pamačiusi būtent šios dalies tęsinio Dawn of the Planet of the Apes anonsą, netikėtai “atsibudau“ ir susivokiau, jog reikia man pažiūrėti, reikia. Ar klydau delsusi? Tai žinoma…

Kadangi filmas – išties labai neblogas. Siužetas ganėtinai paprastas ir nesudėtingas, tačiau sudominantis bei įtraukiantis nuo pirmųjų minučių. Filmas nuo pat pradžios žiūrisi tarsi savotiškas įvadas, jaučiasi, jog viskas, ką matome, tėra tik pradžia, supažindinimas su pagrindiniu franšizės veikėju Cezariu. Būtent jo akimis daugiausia ir žvelgiame į kūrinio pasaulį, stebime Cezario augimą, kintantį mąstymą bei santykius su jį supančiais žmonėmis. Čia išlenda bene svarbiausias filmo minusas (man) – ne iki galo išpildyti žmonių personažai. Tarp Cezario ir jam tarsi tėvą atstojančio Will’o buvo galima pajusti ryšį (kurį, vis dėlto, neprošal būtų buvę dar labiau paplėtoti), tačiau jei iš istorijos ‘iškirptume’ keletą kitų personažų – filmas nė kiek nepasikeistų… Vienas iš pavyzdžių – F. Pinto veikėja, kuri filme… tiesiog buvo. Tarsi gražus popierinis paveikslėlis, visiškai be gyvybės, ir, rodos, į filmą įtrauktas tik dėl įvairovės (nors ta įvairovė labiau jau standartu dvelkė). Tačiau charizmatiškas Cezario personažas bent dalinai atperka kitų veikėjų trūkumus, kadangi būtent jo sulig minutėmis ryškėjantis charakteris bei protas, vis dar paliekantis vietos jausmui bei sentimentams (filme yra išties keletas kiek jautrių akimirkų), verčia filmą ypatingu. Rimtai, dar niekada žiūrėdama filmą taip stipriai ‘nesirgau’ už šimpanzių (ir gorilų, orangutanų) būrelį.

Kalbant ir apie vaidybą, didžiausią įspūdį ir vėl padarė… beždžionės. Pasirodymai atlikti pasitelkiant “motion caption“, tad kažkuria prasme vis dar gali vertinti aktorius. Ir vien jau dėl šios priežasties labai laukiu filmo tęsinio, nes itin įdomu, ką A. Serkis nuveiks su dar labiau patobulėjusiu Cezario personažu. Nesinori atskleidinėti siužeto detalių, o aš jau ir šiaip išreiškiau savo favoritizmą šimpanzėms, tad judam toliau. “Žmogiškus“ personažus įkūniję aktoriai neatrodė blogai, tačiau bendrai pažvelgus, pasirodymai gan neįkvepiantys ir monotoniški (o gal ir vėl daugiau scenarijaus bėda?). Išskyrus, J. Lithgow, suvaidinusį sergantį mokslininko tėvą. T. Felton’o akcentui – gan toli iki autentiškai skambančio, karts nuo karto vis galima buvo išgirsti aktoriaus natūralaus akcento nuotrupas. Jei per daug didelio dėmesio tokiems dalykams neteikiant (aš ir stengiuosi), tuomet didelės bėdos ir nebus, tačiau jei nuolat pastebit – gali pradėt ir kiek erzinti…

Techninė filmo pusė – be didesnių priekaištų. Filmas nėra labai ilgas, nėra ištęstas, tiesą sakant, ilgesnė trukmė gal net nebūtų pamaišiusi… Veiksmas dinamiškas, o kalbant apie montažą, operatoriaus darbą ir panašius dalykus – viskas tvarkoj. Ganėtinai standartiška tokiems filmams, tačiau jei man (neprofei) neužkliūna, tada žiūrėti galima. O ir efektai visai neblogi, beždžionėlės neatrodė visai nenatūraliai.

Apibendrinant, Beždžionių planetos sukilimas – tikrai labai neblogas filmas. Paminėti minusai, nors ir nėra nesvarbūs, nenusveria filmo pliusų ir nepaverčia jo mažiau geru ar nežiūrėtinu. Mokslinės fantastikos gerbėjams – tikrai rekomenduojamas, o ir paprastam žiūrovui siūlyčiau suteikti šansą. Iš pažiūros filme pateikiamos idėjos kai kuriems gali ir nebūti labai įdomios ar pasirodyti išvis absurdiškomis bei juokingomis, tačiau filmas yra protingesnis nei atrodo iš pradžių, o vien idėja apie galimai aukštesnį (ar net lygų žmonėms!) beždžionių intelektą turėtų priversti žiūrovą pasvarstyti apie žmonijos egoizmą bei elgesį su kitais, giminiškais ir tariamai kur kas žemesnio lygio planetos gyventojais. 8-8,5/10 (B-B+)

P.S. Ir kadangi šis filmas mane labai sudomino ir paskatino laukti tęsinio, dalinuosi ir Dawn of the Planet of the Apes anonsu. Veiksmas vyks praėjus dešimtmečiui po pirmtako įvykių.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s