X-Men: Days of Future Past


Iksmenai: Praėjusios ateities dienos / X-Men: Days of Future Past (2014)

xmen_days_of_future_past_ver5Žanras: Fantastinis, Mokslinė fantastika, Veiksmo

Režisierius: Bryan Singer

Vaidino: Jennifer Lawrence, Michael Fassbender, Peter Dinklage, Evan Peters, James McAvoy …

Apie:

„Iksmenai. Praėjusios ateities dienos“ – tai jau septintoji „Iksmenų“ serijos dalis ir trečioji, kurią režisavo veiksmų filmų genijus Bryanas Singeris. Jo biografijoje – dvi pirmosios „Iksmenų“ dalys, tad galima drąsiai teigti, kad garsieji komiksų superherojai grįžo ten, kur ir pradėjo savo kelionę po kino teatrus – į pirmojo „tėčio“ rankas.

Naujausioje „Iksmenų“ dalyje tikrieji Iksmenai už savo rūšies išlikimą kausis dviejuose laikotarpiuose – dabartyje ir praeityje. Šiame filme jie susitiks su pačiais savimi… prieš daugybę metų. Tai bus nepamirštamas mūšis už ateitį!

Iksmenai – ypatingi žmonės, turintys nepaprastų įgimtų gebėjimų. Vieni jų mato ateitį, antri skaito mintis, kiti gali sukelti gaisrą ar audrą, o dar vieni vaikšto kiaurai sienas… Daugelis mutantų savo talentus naudoja tik geriems tikslams, tačiau grupelė atskalūnų – ne tokie geranoriški. Antgamtinėmis galiomis jie siekia pavergti pasaulį, todėl Iksmenai privalo užkirsti blogiui kelią.

Šį kartą Iksmenams teks leisti į itin pavojingą kelionę laiku. Į praeitį jie keliaus, kad pakeistų svarbų istorinį įvykį, nuo kurio priklauso ne tik visos žmonijos, bet ir pačių mutantų ateitis. Ar pavyks Iksmenų herojams įvykdyti šią sudėtingą misiją ir grįžti iš praeities atgal į pakeistą ateitį?

Illuminated says:

Kaip ir visuomet, pradėsiu nuo dalykų, nelabai susijusių tiesiogiai su aprašomu filmu. Žinau, žinau… Vėluoju jau virš mėnesio (jei kas dar užsuka čia paskaitinėt). Šį filmą žiūrėjau gegužės 22d. vakarą, tačiau neaiškūs gyvenimo dėsniai atitraukė mane nuo rašymo tiek fiziškai, tiek psichologiškai (t.y. tingėjau). Tai nereiškia, jog filmas man nepadarė įspūdžio (atvirkščiai), tačiau toks laiko tarpas dažnai paverčia tam tikrus detalių atsiminimus blankiais, tad tokie mano įrašai nelabai kuo ir begali būt naudingais. Tačiau pabandysiu šį bei tą sugalvoti, nes kažkaip gaila būtų šį blog’ą visiškai apleisti, kuomet prieš akis – šitiek puikių naujų, dar tik laukiamų (ir senesnių) filmų (kaip nors šūktelkit, jei norėtumėt, kad plačiau apie tai pakalbėčiau).

Vienas iš labiausiai lauktų 2014m. filmų. Nebesugebėsiu paaiškinti “kodėl”, tačiau susidomėjusius galiu pakviesti paskaityti mano nuomonę apie šios dalies pirmtaką – X-Men: First Class, kuris man padarė nemažą įspūdį, patiko galbūt labiau nei patys pirmieji iksmenų filmai (!!) bei privertė įsitempus laukti šio. Jau nuo pat pradžių šis projektas atrodė ‘masiškas’ – juk grįžta pirmųjų dalių režisierius (ale “tėvas”), susidūria tiek “senoji” aktorių karta, tiek “šviežioji” iš “Pirmosios klasės” bei filmo istorijai parenkama viena iš labiausiai pamėgtų ir vertinamų komiksinių siužetinių linijų – “Days of Future Past”. Galiu pasakyti tik tiek, jog nors ir komikso neskaičiau (tačiau tam tikras detales jau žinojau), filmą stebėjau įsitempusi ir visiškai suintriguota. Istorija niūriai prasideda ateityje, kuomet mutantai ir visi jiems padedantys, yra masiškai naikinami specialiai tam sukurtų robotų (a.k.a. Sentinels). Likę gyvi nusprendžia griebtis paskutinio šiaudo – pasiųsti vieną iš saviškių, Ernį, keliasdešimt metų atgal į savo praeities kūną tam, kad jis galėtų sustabdyti visus, kurių veiksmai praeityje, galimai įtakos ateitį ir pasuks viską bloguoju keliu. Iš pradžių skamba kiek painiai, tačiau siužetas nėra pateikiamas pernelyg chaotiškai, tad nuosekliai sekti jį nėra labai sunku. Nenoriu atskleidinėti istorijos vingrybių, tačiau vien tai verčia šį filmą tikrai gan unikaliu atstovu savo žanre, kadangi nors filme ir yra nagrinėjamos “time-travel” ypatybės, tai pateikiama šviežiai bei nenuobodžiai, intriguojančiai bei nevengiant ir kelių emocionalesnių akimirkų ar puikių personažų ‘susidūrimų’.

Kalbant apie aktorių pasirodymus – sakyčiau, jog šioje dalyje iš tikrai nemažos “kiekybės” labiausiai sužiba J. McAvoy, kurio dėka filme pamatome visiškai kitokį Ch. Xavier’o “veidą” nei įprastai – kritusio į duobę ir nusivylusio gyvenimu bei visuomene. Tačiau kad ir kaip ten bebūtų – visas aktorių “ansamblis” pasirodo išties neblogai – pradedant jau pažįstamais “veidais” – H. Jackman, M. Fassbender (kuris man atrodo tobulas jaunas Magneto, tačiau kurio kartais tiesiog negaliu objektyviai vertinti dėl savo karts nuo karto pasirodančių “fangirl fazių”), P. Stewart, I. McKellen, tiek šviežesniais siurprizais – E. Peters, pasirodžiusio kaip Quicksilver. Sakyčiau, gan skeptiškai žvelgiau į šį personažą ir į tai, kaip kūrėjai nusprendė jį pavaizduoti… iki kol nepamačiau pačio filmo. Visą Peters’o pasirodymą pavadinčiau vienu iš ryškesnių filmo pažibų, jei neprivertusių juoktis, tai bent jau šypsotis. Akimirkai nuliūdau supratusi, jog jo pasirodymas filme – sąlyginai trumpas. J. Lawrence, viena iš ryškiausių filmo žvaigždžių, sakyčiau filme būtent ir demonstravo savo “star power” – tai nėra labai blogai, tačiau jos vaidyboje nieko pernelyg ypatingo nepamačiau. Galima pasidžiaugti tik tuo, jog Mystique čia suteiktas kur kas svarbesnis vaidmuo – čia ji veikia kaip atskiras ir savas veikėjas, turintis savų tikslų bei užmojų, o ne kaip gražus priedas šalia kitų veikėjų (dažniausiai vyrų..). Apibendrinus, Lawrence kaip Mystique man blogų atsiminimų nekelia, tad iš esmės jokių problemų joje ir nėra.

Filme nestinga ir veiksmo bei specialiųjų efektų scenų, tačiau kad ir kaip tai stebintų, jos ganėtinai santūrios (bent jau praeities). Pagirsiu kūrėjus už filmo ateities pavaizdavimą – viskas atrodė labai niūriai, o grėsmingi robotai išties kėlė savotišką šiurpą. Taip pat, sakyčiau, neblogai perteiktas ir 8 dešimtmetis, kuriame sugebėta išlaikyti laikotarpio atmosferą, atsižvelgiant į tai, jog čia… superherojų/mutantų veiksmo filmas. Dalies kitų techninių savybių, deja, pakomentuoti niekaip negalėsiu dėl savo atminties spragų, tačiau visumoje filmas atrodo kaip ir nemažai kitų kokybiškų tokio žanro filmų, neturinčių “pigaus” jausmo savyje. Viskas gražiai apdirbta ir pateikta žiūrovo akiai.

Pabaigai – filmas puikus. Tikrai. Puikus lyginant ir su savo žanro atstovais, toks pat ir lyginant su kitais filmais. Būtent šioje dalyje, maniau, jog buvo galima itin lengvai “perdegti” vien dėl anksčiau minėtų priežasčių – įdomi, tačiau galimai buvusi chaotiška ir paini siužetinė linija, nestokojanti ir jautrių veikėjams akimirkų, pačių personažų gausa, du skirtingi laikotarpiai… Tačiau režisierius B. Singer’is ir jo kūrybinė komanda su tuo susitvarkė ir visumoje mums pateikė puikiai “atidirbtą” produktą, kurį drąsiai galima vadinti vienu iš šių metų grynuolių bei vienu iš geriausių komiksinių filmų apskritai. Kad ir kaip man patiko “First Class”, “Days of Future Past” pastarąjį filmą pranoksta… bent jau nežymiai ir tampa bene mėgstamiausiu mano “X-Men” filmu. Ypač rekomenduotinas žanro gerbėjams, tačiau tikiuosi, jog patiktų ir likusiems žiūrovams. Nespėjau kinuose filmo pažiūrėti antrą kartą, tačiau gavusi galimybę, mielai tą padaryčiau. Ir šiaip – jei filmas po tik vienos peržiūros ir praėjus daugiau nei mėnesiui vis dar kelia šitokius gerus prisiminimus – jis tikrai geras. Tikrai. Tad bent kol kas – A-/A (9-9,5/10)

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s