Dawn of the Planet of the Apes


Planet der Affen Prevolution Poster02Beždžionių planetos aušra / Dawn of the Planet of the Apes (2014)

Žanras: Mokslinė fantastika

Režisierius: Matt Reeves

Vaidino: Toby Kebbell, Gary Oldman, Andy Serkis, Keri Russell, Jason Clarke …

Apie:

Kova dėl išlikimo ir teisės vadintis aukščiausia rūšimi tęsiasi. Šiurpų žmonijos scenarijų prieš porą metų pristatęs mokslinės fantastikos filmas „Beždžionių planetos sukilimas“ pristato intriguojantį tęsinį.

Nedidelė San Fransisko mokslininkų grupelė, išgyvenusi po pasaulyje kilusio pražūtingo maro, suka galvas, kaip išgyventi naujame pasaulyje. Didžiausias jų galvos skausmas – žemę valdančios protingosios beždžionės, vadovaujamos savo vado Cezario.

Šios beždžionės – tai nenusisekusio mokslinio eksperimento, kai medikamentais keliskart buvo padidintas beždžionių intelektas, rezultatas. Intelektu beveik pasiekusios žmogaus lygį, jos nusprendė, kad gali pranokti žmonių rasę ir pačios valdyti pasaulį.

Per dešimtmetį, po nevykusio eksperimento, tarp žmonių ir beždžionių galiausiai įsivyravo trapi taika, tačiau visi nujaučia, kad ji – trumpalaikė, ir netrukus viskas pasikeis. Abi pusės – beždžionės ir žmonės – ruošiasi visus taškus ant „i“ sudėsiančiam karui, kuris nulems, kas Žemėje taps dominuojančia rūšimi…

Illuminated says:

Su šio filmo aprašymu “vėluoju” jau virš kokių 3 mėnesių, kadangi aprašyti “Beždžionių planetos aušrą” norėjau jau nuo pat liepos. Bet net ir pramiegojusi šitiek laiko, vis dar noriu “dedikuoti” įrašą bloge šiam filmui, net jei ir prisiminimai jau kažkiek migloti (tiesa, yra variantų ir galimybių jau dabar peržiūrą pakartoti *ekhem*).

Neinant tiesiai per aplinkui – filmas pranašesnis už savo pirmtaką. Na, nepasakyčiau, jog visa galva, kadangi ir “Beždžionių planetos sukilimas” man padarė didelį įspūdį, tačiau šioje dalyje jaučiasi patobulėjimas, ypač akivaizdžiai – vizualinių efektų, kurie tiesiog užgniaužia kvapą. Pripažinsiu – kiekvieną kartą ekrane išvydus beždžiones, mažyčiai šiurpuliukai prabėgdavo. Gerąja prasme, kadangi įspūdingų specialiųjų efektų dėka, beždžionės atrodo kone tikros. Kiek patobulintos (na savaime suprantama, tam, kad turėtų kažkiek asmenybės savyje), tačiau itin realistiškos. Vien kalbant apie šį aspektą, tikrai labai nustebčiau, jei filmas negautų bent jau spec. efektų nominacijų įv. kino apdovanojimuose. Filmas tikrai vertas bent jau tiek. Taip pat pagirčiau ir garso takelį, kuris vis dar turėjo keletą elementų, primenančių pirmąją filmo dalį, tačiau tuo pat metu derėjo prie jau pakitusio ir niūresnio filmo tono.

Filmo siužetą buvo galima daugiau ar mažiau ir pačiam nuspėti, jei buvai matęs pirmąją trilogijos dalį, kurios pabaiga, nors ir nuotaiką pakylėjanti, prognozuoja jau nebe tokią optimistišką ateities įvykių eigą. Veiksmas vyksta vis dar tame pačiame San Fransiske, tačiau praėjus dešimtmečiui po viruso išplitimo po pasaulį. Didelė dalis planetos išmirė, o likusieji vargsta besistengdami sugriebti paskutinius civilizacijos trupinius. Tuo tarpu ištrūkusios beždžionės idiliškai gyvena kiek tolėliau nuo žmonių, kuria savo šeimas bei tvirtai pasikliauja vienas kitu, esą “beždžionės kartu stiprios” ir “beždžionė nežudyti beždžionės”. Likusių istorijos detalių neatskleidinėsiu, tačiau savaime suprantama, jog anksčiau ar vėliau abiems grupėms bus lemta susidurti, o tai neabejotinai turės savo pasėkmes. Siužetas nėra labai įmantrus ar komplikuotas, didžiausia dalis dėmesio čia suteikiama būtent žmogaus ir beždžionės priešpriešai – jų panašumams bei skirtumams. Tiek žmonės, tiek beždžionės vieni kitus vis dar laiko pranašesniais už kitą, tačiau bestebint įvykius, iškyla mintis, jog ne tokie mes visi ir skirtingi – tiek tarp žmonių, tiek tarp beždžionių atsiras tokių, kurie kartos tas pačias savanaudiškas klaidas, išduos bei stengsis kabintis į stipriausią šakelę.

Vienas didžiausių filmo pliusų – vaidyba… Nepaneigsiu, praktiškai nė vienas iš žmonių personažų čia labai nemaišė (nors galėčiau skųstis žmonių veikėjų neišpildymų), tačiau didžiosios filmo žvaigždės – būtent beždžiones įkūniję bei šimpanzes įgarsinę aktoriai. A. Serkis gyriau jau aprašinėdama “sukilimą”, tačiau “aušroje” jis dar labiau įtvirtina Cezario poziciją ir apskritai paverčia jį vienu labiausiai įsimintinų mokslinės fantastikos veikėjų pastaruoju metu. Cezaris, jo emocijos, jo asmeninė kova dėl laisvės ir mėginimas suvokti tiek beždžiones, tiek žmones, yra pagrindinė filmo ašis. Būtent Cezaris bei keletas prisiminimų iš pirmojo filmo suteikia šiai juostai nebanalaus jautrumo. Ir nors aprašinėdama pirmąjį filmą minėjau ne iki galo išpildytus žmonių personažus bei santykius, tą patį galėčiau iš esmės pakartoti ir čia, Cezaris yra ne “tuščias” bei puikiai suprantamas veikėjas. Grįžtant vėl prie aktorių – šį filmą tik originalo kalba žiūrėti. Jokių įgarsinimų, jokių dubliažų.. Taip tik griūna didelė dalis filmo “magijos”. Dideli pagyrimai atitenka ir T. Kebbell, įkūnijusiam gan prieštaringą personažą Kobą, apie kurį, ko gero, galėčiau pasisakyti kur kas plačiau, tačiau to nedarysiu vardan filmo siužeto detalių. Tiesiog pavadinkim Kobą vienu iš tų veikėjų, kurie vienu metu kelia ir didžiulį gailestį, ir įniršį.
Kaip jau minėjau, žmonių personažuose trūko santykių plėtojimo. Filme žmonių veikėjai tiesiog yra “čia ir dabar” – beveik nieko nežinome apie jų praeitį, jų būseną, išskyrus keletą tokių gan klišinių dalykų. Bene daugiausiai “judesio” filme gauna J. Clarke personažas Malcolm’as bei jo susidūrimai su Cezariu. Tačiau nepaisant šio minuso, aktoriai su savo užduotimis susitvarkė puikiai ir ganėtinai subtiliai, “nenusivaidindami” ten kur nereikia (išskyrus G. Oldman’ą, kuris kai kuriose scenose vis dėlto kiek nereikalingai perspaudė emocijas). Smagu didžiuosiuose ekranuose išvysti ir tokią aktorę kaip K. Russell, kuri mano nuomone yra talentinga, tačiau nelabai dažnai gauna šansų pasireikšti kine.

Apibendrinus – puikus filmas. Jei būtų rodomas kine, pasiūlyčiau nueiti (tiesa, prieš tai pasižiūrėjus ir pirmąją dalį). Nė akimirkai nejutau nuobodulio (pati kine žiūrėjau 2 kartus), kadangi filme nestigo veiksmo bei kovos scenų, tačiau tuo pat metu istorija bei veikėjų poelgiai kėlė ir mano jau minėtus klausimus – kuo mes visi skiriamės, kuo esame panašūs? Ar beždžionės išties yra pranašesnės už žmogų, ar savo veiksmais jos tik juda blogųjų žmogaus savybių link? “Beždžionių planetos aušra” nėra kvailas ir tuščias mokslinės fantastikos žanro atstovas, o pridėjus ir įspūdingai įkūnytus bei puikių spec. efektų dėka realizuotus beždžionių veikėjus, gausime puikų, savų jautrių akimirkų bei pamąstymų turintį bei dėmesio vertą filmą. Kaip ir savo pirmtakas, ši juosta užsibaigia ties teigiama nata, tačiau tuo pačiu metu pranašauja tolimesnius įvykius, kurie gali būti dar tragiškesni, kas tik dar labiau priverčia laukti tęsinio. A-/A (9-9,5/10)

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s