Ex Machina


ex_machinaEx Machina (2015)

Žanras: Mokslinė fantastika

Režisierius: Alex Garland

Vaidino: Alicia Vikander, Domhnall Gleeson, Oscar Isaac, Sonoya Mizuno …

Apie:

Jaunas kompiuterių genijus, programuotojas Kalebas dirba vienoje didžiausių interneto kompanijų pasaulyje. Kartą vaikinas laimi konkursą, kurio pagrindinis prizas – galimybė savaitę praleisti su kompanijos įkūrėju ir vadovu Neitanu.
Neitano namai kalnuose, toli nuo žmonių, kartu yra ir jo mokslinių eksperimentų vieta. Degantis smalsumu Kalebas jau pirmąją dieną sužino, kad Neitanas dirba prie unikalaus projekto: dirbtinio intelekto roboto. Vaikinas dar labiau apstulbsta, kuomet pamato patį robotą: nuostabaus grožio merginą, vardu Eiva.

Illuminated says:

Nesumeluosiu ir iškart prasitarsiu, jog šį filmą kino teatre žiūrėjau dar balandžio pradžioje. Ir jau tuomet jis man padarė gan nemažą įspūdį. Tačiau sumaišius mano ir šiaip nieko nebestebinančią tinginystę bei “įkvėpimo” stoką, rezultatu tapo beveik 5 mėnesių pertrauka nuo tinklaraščio rašymo. Nepaisant to, “Ex Machina” – tai vienas iš nedaugelio pastaruoju metu matytų filmų, apie kuriuos dar iki šiandien kartais pagalvoju. Tad, kaip ir nebloga proga mėginti gaivinti atmintį, tiesa?

Ex Machina” – britų scenaristo Alex’o Garland’o, kai kuriems pažįstamo iš tokių filmų kaip “28 dienos po” ar “Gęstanti saulė”, režisūrinis debiutas, pasakojantis apie jauną talentingą programuotoją Caleb’ą, laimėjusį darbovietės konkurse ir gavusį pakvietimą susitikti akis į akį bei kartu praleisti savaitę su kompanijos įkūrėju Nathan’u. Tačiau vos šiam pasirodžius atokiuose kalnuose esančiose mokslinių tyrimų patalpose, paaiškėja, jog judviejų susitikimas yra kur kas ypatingesnis – Caleb’ui suteikiamas šansas prisidėti prie galimai revoliucinio pasiekimo žmonijos istorijoje bei atlikti Tiuringo testą su humanoide robote Ava. Siužetas neatrodo pernelyg komplikuotas ar painus, tačiau jo eigoje “neriant” vis gilyn, kiekviena smulkmena tampa svarbi bendrame filmo paveiksle, o jo metu (ar net pasibaigus) vis sučiumpame save bebandančius mintyse atsakyti į įvairiausius klausimus, kurių vienas svarbiausių – ar mašina gali nuoširdžiai jausti? Būti sąmoningu bei justi empatiją – bruožą, kuris neatsiejamas nuo daugelio žmonių. Taip pat galima atrasti ir savotiškų “Frankenšteino” idėjinių užuomazgų, kaip kad kūrėjo ir jo kūrinio priešprieša ar kūrėjo atsakomybė savo sukurtam, šiuo atveju, dirbtiniam intelektui. Ir nors peržiūros metu nujaučiau, jog tai tegali būti dar viena “AI gone wrong” situacija, kūrėjai nepasišiukšlina su filmu bei pateikiamomis jo idėjomis, o ir neapleidžianti įtampa bei nuolatinis, net kiek šokiruojantis “kas čia po velnių vyksta??” jausmas, mano nuomone, tereiškia, jog kūrinys pasiekia savo tikslą – jis suintriguoja iki pat filmo galo bei kiekvienu veikėjų ištartu žodžiu tarsi pats testuoja žiūrovą.

Filmas pasižymi itin mažu veikėjų skaičiumi – pagrindinių aktorių filme viso labo tik trys. Tačiau visų trijų pasirodymai – savo gerumu tarsi neatsiejami vienas nuo kito, pradedant “žmogiškuosius” veikėjus įkūnijusiais D. Gleeson’u bei O. Isaacu (beje, abu išvysime naujajame “Žvaigždžių karų” filme!), ir baigiant gražiąją robotę Avą suvaidinusia A. Vikander, kurios kiekvienas žvilgsnis ar grakštus judesys priverčia suklusti bei atidžiai stebėti, norint suprasti jos tikrus ketinimus ar mąstyseną.

Taip pat nuo pat pirmųjų akimirkų dėmesį patraukia ir gana minimalistinė, švari, tačiau akiai maloni, kiek futuristiška, tačiau neprimenanti tolimos ateities, filmo estetika. Gal net kiek familiari aplinka, nedidelė erdvė, savotiškai priverčianti žiūrovą labiau įsitraukti. Viską puikiai papildo ir lygiai toks pat minimalistinis, ambient stiliaus garso takelis bei harmoninga kinematografija. Apskritai kalbant, filmas, nors ir nekonkuruojantis su didžiųjų studijų brangiais kūriniais ir neturintis labai didelio biudžeto, mums pateikia labai kokybiškai atrodantį, kupiną atmosferos ir kūrinį, puikiai atitinkantį savo žanrą bei pasakojamą istoriją.

Apibendrinant, “Ex Machina” – kol kas vienas geriausių matytų 2015 metų filmų. Nors grandioziniu ar žanro standartus griaunančiu kūriniu nepavadinčiau, o ir prie tam tikrų pavienių detalių prikibti galima, tačiau filme vis vien nestinga įdomių idėjų ar įtraukiančių pasvarstymų apie evoliuciją, dirbtinį intelektą bei jo galimybes, o puiki aktorių vaidyba ir vizualinė estetika filmą paverčia net tik labai geru režisūriniu debiutu, bet ir puikiu bei “netuščiu” mokslinės fantastikos žanro kūriniu apskritai. Pasibaigus filmui, pripažinsiu, akimirką pasimečiau ir net pati pagalvojau – o tai kaipgi jausmai? Ir tuomet staiga susivokiau, jog mano (ar kitų žiūrovų, ar net filmo veikėjų) momentinis apsikvailinimas ir buvo visa ko esmė. 9/10

“One day the AIs are going to look back on us the same way we look at fossil skeletons on the plains of Africa. An upright ape living in dust with crude language and tools, all set for extinction.”

 

 

Advertisements

2 thoughts on “Ex Machina

    • Toks dalykas kaip asmeninė nuomonė irgi egzistuoja. O ir teisę nuspręsti, kokia veikla man skirta, irgi pasilieku sau. :)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s